Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

kurių turi imtis Europos Komisija kaip vykdomasis Europos Sąjungos organas.

Kodėl Lietuvai svarbios šio nedidelio leidinio idėjos ir kuo jis gali būti mums naudingas?

Lietuva, žengdama į Vakarų Europą, susiduria ir susidurs su tomis pačiomis politinio, ūkinio, intelektinio ir kultūrinio gyvenimo problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas iš dalykų, jaudinančių Europos politikos ir ekonomikos plėtros ideologus, yra inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje stoka. Žmonės, gavę mandatą vienokiu ar kitokiu mastu koordinuoti Europos Sąjungos ūkį ir mokslą, yra sunerimę, matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindinių konkurentų Jungtinių Valstijų ir Japonijos kurdamos bei diegdamos naujas technologijas (o ypač šis atotrūkis ryškiai matyti informacinių inovacijų srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir Japonija). Paradoksalu, jog Europa, išlaikydama šimtametes universitetines tradicijas, mokslinių pasiekimų požiūriu būdama tarp lyderių, kai kuriose srityse aiškiai pirmaudama, komercinio įgyvendinimo sferoje praranda pozicijas.

Priežasčių esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie 2,7% BVP. Kitos svarbios kliūtys inovacijoms Europoje: menka mokslo orientacija į pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema, nepakankamas mokslininkų ir inžinierių mobilumas, nelankstus finansavimas bei mokesčiai, nepalanki teisinė aplinka. Tai vis duomenys iš “Pirmojo veiksmų plano” pirmtakės “Žaliosios inovacijų knygos” (Green Paper on Innovation) [1], kurią pateikė Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir E.Cresson. “Žaliojoje inovacijų knygoje” iškeltos tikrai aktualios problemos, ir tai liudijo vėliau sekę gausūs aukšto lygio debatai, kuriuose dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai. Įvairių nuomonių jūroje vieningai skambėjo balsai, kad inovacinio požiūrio deficitas yra reali Europos Sąjungai iškilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tarpvalstybinių susitarimų būtinybę, akcentuota nacionalinė įvairovė bei skirtinga regionų situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos - tai ir nauji gaminiai ir paslaugos, kuriančios naujas rinkas, tai papildomos darbo vietos bei gyvenimo sąlygų pagerinimas, taigi ir socialinių problemų sprendimas.

“Žaliosios inovacijų knygos” įžvelgtas ir iškeltas problemas “Pirmasis veiksmų planas” paverčia strateginiais veiksmais. Dokumento struktūra labai aiški tris prioritetų grupes atitinka trys veiksmų kryptys:

• inovacijų kultūros skatinimas;

• inovacijoms palankios aplinkos sukūrimas;

• mokslo orientavimas į inovacijas.

Siūlomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis nacionaliniu ir tarptautiniu, t. y. Europos Sąjungos lygmeniu. Aukštesnįjį lygmenį turėtų įgyvendinti Europos Komisija.

Inovacijos yra minties būsena, reikalaujanti kūrybiškumo, plataus akiračio, verslo dvasios, drąsos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis mąstymas yra dalis bendro kultūros lygio, kurio plėtra, savo ruožtu, daug priklauso nuo švietimo ir suaugusiųjų mokymo. Tai visų pirma yra vyriausybinio lygio rūpestis. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų orientuoti į inovacinį mąstymą, ugdyti kūrybiškumą. Viena iš Europos iniciatyvų šia linkme yra “Mokymas informacinėje visuomenėje”, sudaranti galimybes pasinaudoti naujausių technologijų galimybėmis žinių perdavimo procesui gerinti. Nuolatinis švietimas reikalingas ir pramonei, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes viena iš kliūčių smulkiosioms inovacinėms įmonėms yra žinių stoka ir informacijos brangumas.

Reikia kurti visuomenės remiamą inovacijų skatinimo bei technologijų perdavimo infrastruktūrą, į šį procesą įtraukiant ir pramonę, kuriai inovacijų kūrimas ir įgyvendinimas tampa gyvybiškai svarbiu, norint užtikrinti produkcijos konkurentingumą. Poreikis tarpregioniniam bendradarbiavimui ir aukštas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama inovacijų kultūros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir kasdieniu poreikiu.

Inovacijoms reikia ruošti dirvą. Nauji mokslo ir pramonės santykiai formuojami ne tuščioje vietoje, o jau nusistovėjusioje teisinėje, administracinėje ir fiskalinėje aplinkoje. Svarbiausi teisinės sistemos darbai Europos Sąjungoje patentinės ir kitų pramoninės nuosavybės teisės rūšių harmonizavimas. Tai aktualu ne tik kūrėjui, bet ir intelektinės nuosavybės pirkėjui: abu yra suinteresuoti apsaugoti išradimą teisinių dokumentų siena. Ir šios procedūros turi būti pakankamai paprastos bei pigios.

Inovacijų įgyvendinimas neretai yra susijęs su didesne nei įprasta verslo rizika, todėl kapitalas ne visada noriai suka į inovacines įmones. Europos Sąjungos valstybės turėtų pasirūpinti sukurti paskolų, garantijų, draudimo sistemą, kuri skatintų rizikos kapitalo panaudojimą naujoms technologijoms bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksmų plano” autorių nuomone, į rizikos kapitalo sferą verta kreipti draudimo ir pensijų fondus. Ypač reikėtų skatinti tarptautinio kapitalo panaudojimą rizikingiems projektams, sudarant jiems patrauklias sąlygas. Vienas iš tokio patrauklumo būdų galėtų būti rizikos pasidalinimas tarp privačių investuotojų ir valstybės. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencialūs investuotojai galėtų gauti daugiau informacijos apie naujausių technologijų perspektyvumą, rinkos prognozes, nes kol kas viena iš rezervuoto rizikos kapitalo požiūrių priežasčių informacijos stoka.

Mokslo finansavimas vien iš valstybės saujos yra nepakankamai efektyvus, todėl tiesioginių pramonės ir mokslo ryšių skatinimas bei rėmimas teikia plačias papildomo mokslo finansavimo galimybes. Reikia sudaryti teisines ir ypač finansines sąlygas įmonėms, investuojančioms į naujų techologijų kūrimą ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio potencialo ir finansinių galimybių disbalansas ryškiai iškyla, kalbant apie atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. mažas įmones, kurias sudaro “išeiviai” iš universitetų. Turėdami stiprų intelektinį potencialą bei naujausias mokslų žinias, jie stokoja lėšų idėjoms įgyvendinti, o sustiprėjus finansiškai, tampa aktualiais tvirti ryšiai su buvusia mokslo įstaiga, nes išsineštosios žinios greitai pasensta. Valstybės parama mokslo ir technikos parkams (kaip vienai iš verslo inkubavimo formų) padidintų tokiame mikrosociume susibūrusių įmonių išgyvenimo galimybes. Reikalinga visokeriopai skatinti ir kitos inovacijų paramos infrastruktūros kūrimą bei plėtrą

Inovacijų paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame lygmenyje.. Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme), INNOVATION, EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio Europos Sąjungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai plačios galimybės dalyvauti bendruose projektuose su partneriais iš kitų valstybių, keitimasis patirtimi, mokslininkų ir inžinierių mobilumo didinimas, suaugusiųjų švietimas.

Konkretus ir lakoniškas inovacijų planas atliepia dabartinės Vakarų Europos inovacijų poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama linkme.

Ir “Žaliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksmų plano” bendras vardiklis yra inovacijos, kurios čia suvokiamos gana plačiai. Šiandieniu supratimu, aktualiu mokslo, technologijų ir ūkio plėtotei, inovacijos yra:

• sėkmingas naujovių kūrimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;

• gaminių asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir praplėtimas;

• naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;

• vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas.

Inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje rezultatas - naujų produktų, paslaugų kūrimas, dinamiška pramonės plė