Ïðèìåð: Òðàíñïîðòíàÿ ëîãèñòèêà
ß èùó:
Íà ãëàâíóþ  |  Äîáàâèòü â èçáðàííîå  

Ïðåäïðèíèìàòåëüñòâî /

Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

←ïðåäûäóùàÿ ñëåäóþùàÿ→
1 2 3 4 5 6 



Ñêà÷àòü ðåôåðàò


plėtra, rinkos nišų užkariavimas ir naujų rinkų sukūrimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir išradybos rezultatų panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangų. Todėl mūsų visuomenė, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso šalikelėje, turi kurti palankią aplinką naujam verslui. Čia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turėtų tekti valstybei, kurios pareiga - formuoti inovacinėms firmoms palankią įstatymų, ekonominę, finansinę ir informacinę bazę, trumpiau tariant, kurti ir įgyvendinti palankią valstybinę inovacijų politiką. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio rūpesčio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kūnu. Valstybė turi suformuluoti aiškius tikslus ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turėtų tapti visuomenės rūpesčiu. Pasaulinė pastarųjų dviejų dešimtmečių patirtis parodė, kad inovaciniuose procesuose didelį vaidmenį vaidina smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios, nežiūrint kai kurių trūkumų, efektyviai stumia technologinį progresą, kuria ir įgyvendina daug perspektyvių idėjų. Statistika neginčijamai įrodo, jog vienokią ar kitokią paramą gaunančių naujų smulkiojo verslo įmonių “mirtingumas” nepalyginti mažesnis, o efektyvumas - didesnis nei panašių įmonių, įkurtų “laukinės rinkos” sąlygomis.

Globalinės inovacijos švietime, pramonėje ir paslaugų sferoje neįmanomos be didelių pokyčių žmonių mąstyme. Per daugelį metų tvirtai įsišaknijusių nuostatų neišmesi per vieną dieną. Todėl bene svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nūdienos aplinka dažnai yra ne tik indiferentiška, bet net ir priešiška naujiems požiūriams. Sustabarėjęs požiūris stengiasi tvirtai užremti duris naujovių skersvėjams.

Šimtmečiais Europoje mokslas, kaip ir pats žinių kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didžiųjų mokslininkų darbai paprastai neturėjo nė menkiausios merkantiliškumo intencijos (garsios išimtys - Archimedo išradimai). Universitetinio mokslo prestižas labai stiprus ir dabar.

Tačiau pasaulis pasikeitė. Mokslas XX-ajame amžiuje pasidarė labai brangus, tad aprėpti visas dabartines pažinimo sritis negali sau leisti net pačios turtingiausios šalys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologinių ūkio poreikių, rasdamas šiame bendradarbiavime reikiamus finansavimo šaltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems visuomenės poreikiams, tik dabar skinasi kelią Lietuvoje. Dar prieš porą metų žodžiai “mokslo komercializavimas” tūlam buvo tik nieko nesakanti frazė, o neretai sukeldavo netgi priešiškumą. Pageidavimas, kad mokslo darbai būtų kiek galima daugiau orientuoti į praktinį panaudojimą, dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestižo žeminimas.

Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti apčiuopiamą naudą visuomenei jau šiandien (kiek tai nekliudo jo pažintinei veiklai), valstybė ir mokslas sykiu palengvins šiandien labai aktualios problemos finansavimo sprendimą. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai idėjos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui už intelektines pastangas. Ypač tai prieinama mokslams, kurie savo prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninėms disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes šalies mokslas greta pasaulinių tendencijų visų pirma turėtų atsižvelgti į savos šalies pramonės poreikius ir jos plėtros uždavinius.

Negana tik deklaruoti - taip, mes už inovacijas, mes už naujas technologijas, mes už inovacinio verslo skatinimą. Net sukūrus palankias inovacijoms sąlygas valstybės teisės, administravimo, švietimo sferose, Lietuvoje turi būti skatinama ir plečiama infrastruktūra, aptarnaujanti šį sudėtingą procesą. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia įstaigos, kurių pagrindinė veiklos užduotis - teikti visokeriopą paramą mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovacijų centras, Kauno technologijos universiteto inovacijų diegimo centras, Mokslo ir technologijų parkas. Šiai infrastruktūrai iš dalies galima priskirti ir Valstybinį patentų biurą ir patentinius patikėtinius, institucijas, teikiančias specializuotas techninės informacijos paslaugas, verslo paramos organizacijas. Turėdami ryškesnę valstybės paramą, šie technologijų perdavimo proceso nariai galėtų gerokai praplėsti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinkų prognozes, įvertinti intelektinį turtą, t.y. daryti visa tai, kuo užsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.

Sėkmingai realizuodama inovacijų politiką, valstybė sykiu kompleksiškai sprendžia ir mokslo bei studijų, technologijų skatinimo, švietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. “Pirmasis veiksmų planas” turėtų tapti kiekvieno sprendimus priimančio Lietuvos valdininko parankine knyga.

IV. Informacinių technologijų programa Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje ne tik abstrakčiai kalbama apie inovacijas, bet ir kuriamos į konkrečias sritis orientuotos programos. Čia toliau pateikiama trumpa informacinių technologijų programos ESPRIT apžvalga. Naujų informacinių technologijų (toliau - IT) programa ESPRIT yra sudėtinė mokslo ir plėtros (toliau - MP) projektų bei technologijų diegimo programa. Jai vadovauja Europos Komisijos trečiasis Generalinis direktoratas (pramonė) (DG III, European Commission).

Informacinės technologijos labai svarbios visoms pramonės šakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendrovių verslo plėtojimo būdus. IT reikalingos ir tarptautinėms korporacijoms, ir mažoms įmonėms, siekiančioms įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Taigi Europos sėkmė priklauso nuo IT pramonės įmonių teikiamų atitinkamų produktų bei paslaugų ir nuo IT diegimo Europos pramonėje.

Kaip veikia ESPRIT?

ESPRIT - tai viena iš specialiųjų Europos Sąjungos Ketvirtosios bendrosios programos, kuri prasidėjo 1994-aisiais ir tęsis iki 1998 metų, tikslinių programų (specific programmes). ESPRIT glaudžiai susijusi su kitomis specialiosiomis programomis, ypač su ACTS (telekomunikacijos), IMTU (pramonės bei medžiagų technologijos) bei su Telematics Applications (telematikos taikymas).

ESPRIT yra vadinamoji nenutrūkstama darbo programa, kuri kasmet po išsamių konsultacijų taisoma, nurodant, kokias užduotis reikia įvykdyti. Oficialiajame Europos Bendrijos žurnale (Official Journal of the European Communities) skelbiami pranešimai, kviečiantys suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus dėl nurodytų užduočių. Pasiūlymai įvertinami ir atrenkami geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramoninių MP projektų keliamas reikalavimas, kad į projektus būtų įtrauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo įstaigos bent iš dviejų Europos Sąjungos šalių.Tačiau ir kitų šalių organizacijos turi daug galimybių dalyvauti programoje. ESPRIT siekia, kad į programą įsitrauktų mokslininkai iš Vidurio ir Rytų Europos, Viduržemio jūros regiono bei naujų nepriklausomų valstybių iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Kokias sritis apima ESPRIT?

ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria aštuonioms tarpusavyje susijusioms tyrimo sritims (domenams):

1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas - užtikrinti, kad nuolat būtų išlaikytas potencialas, būtinas pramonei atnaujinti. Ši sritis atvira naujoms idėjoms ir žmonėms, reaguojantiems į pramonės poreikius bei neabejingiems technologijoms, nuo kurių priklausys rinkos ateitis.

2) Programinės įrangos technologijų (Software technologies) tikslas - išlaikyti stiprią, kokybišką bazę bei pagrindines technologijas visuose Europos ūkio sektoriuose, kurių svarbų komponentą sudaro programinės įrangos vystymas.

3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistemė

←ïðåäûäóùàÿ ñëåäóþùàÿ→
1 2 3 4 5 6 



Copyright © 2005—2007 «Mark5»