Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

posistemėms (Technologies for Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos plėtra ir panaudojimu, įrengimais, medžiagomis bei procesais, naudojamais puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektroninėmis projektavimo priemonėmis ir tokiomis periferinėmis posistemėmis, kaip duomenų įsiminimas bei atvaizdavimas.

4) Daugialypės aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti technologijas ir priemones, padedančias daugialypės aplinkos vartotojui.

Kitos keturios sritys vadinamos "tikslinėmis grupėmis" (focused clusters). Tai projektai bei papildomos priemonės, derinamos taip, kad būtų pasiekti tam tikri mokslinių tyrimų bei pramoniniai tikslai:

1) Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva (Open Microprocessor Systems Initiative). Siekiama, kad būtų pripažinti Europos pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei mikrokontrolerius ir skatinamas jų naudojimas visame pasaulyje.

2) Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai (High-Performance Computing and Networking). Lygiagrečių sistemų naudojimas manipuliuoti didelės apimties duomenimis bei vaizdu.

3) Verslo operacijų technologijos (Technologies for Business Processes). Įmonės keičiamos bei pertvarkomos taip, kad būtų galima geriausiai naudotis informacinėmis technologijomis.

4) Integravimas į gamybą (Integration in Manufacturing). Didinamas Europos apdirbamosios pramonės pajėgumas, kuris leistų pasinaudoti galinga pasauline informacijos infrastruktūra.

1 lentelė ESPRIT skaičiais (programos biudžetas)

Technologinė sritis mln. ECU

Technologijos, skirtos komponentėms bei posistemėms 509

Programinės įrangos technologijos 285

Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai 265

Integravimas į gamybą 244

Ilgalaikiai tyrimai 203

Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva 183

Verslo operacijų technologijos 183

Daugialypės aplinkos (multimedia) sistemos 163

ESPRIT programos biudžetas 1994-1998 m. iš viso 2035

Kaip ESPRIT skatina technologijų perdavimą ir diegimą?

Didelė programos dalis – priemonės, skirtos ryšiams tarp naudotojų ir tiekėjų didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti produktų ir procesų patekimą į rinką. Dabartinėje programoje šioms papildomoms priemonėms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandomųjų pritaikymų (trial applications) ir tikslinių priemonių (leveraging actions) uždavinys - skatinti naudotojo ir tiekėjo bendradarbiavimą. Bandomieji pritaikymai skirti naujausių technologijų tinkamumui nustatyti. Tikslinės priemonės palengvina naujų programinės įrangos technologijų diegimą ir tokiu būdu papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemonės skirtos kuo plačiau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti didesnį pramonės konkurentingumą diegiant tinkamas technologijas. EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis techninėmis paslaugomis, o FUSE remia pramonės ir ypač mažas įmones, kurioms reikia įdiegti naują elektroniką į jau esamas gamybos linijas. Priemonės, skirtos informacinės technologijos vaidmens ir indėlio į verslą bei pramonę suvokimui gerint (awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus gaminant mikroprocesorių sistemas (microprocessor systems) ir didelio našumo kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and networking). European Multimedia Support Networks tinklo sukūrimo tikslai yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms, gaminančioms daugialypės aplinkos sistemas, daugialypės aplinkos turinį ir/ar pritaikymą daugialypėje aplinkoje. Programinės įrangos geriausios praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI) tikslas - skatinti programinės įrangos plėtojimo proceso tobulinimą pramonėje, diegiant pagrįstus ir išbandytus, bet nepakankamai taikomus metodus ir procesus tam, kad padidėtų našumas, pagerėtų kokybė. Geriausios praktikos tikslas - skatinti mažas įmones didinti našumą pažangių informacinių technologijų dėka. Geriausios verslo patirties tinklų (Business Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos centrus jau esančiose organizacijose, kurie rinktų ir platintų atitinkamą informaciją. Mokymo programų, skirtų IT projektams (IT Project Traineeships) tikslas - mokymas, susijęs su technologijų perdavimu, jas taikančių asmenų bei vartotojų mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of Excellence) jungia pramonę, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologijų perdavimo galimybėmis. Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka išsamią informaciją apie ESPRIT veiklos rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. Įmonės ir verslininkai galės naudotis PROSOMA rezultatais, ieškoti pagal didelę temų įvairovę ir susipažinti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultatų savininkai (filmai, piešiniai, animacijos, interviu, produktų demonstravimas bei išsami informacija pasiteirauti). Kitos technologijų perdavimo priemonės susijusios su dalykinių seminarų organizavimu, inovacijų perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant naujovių kūrėjai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramoninių vizitų (industrial visits) programas, priemones, kurių tikslas - sudaryti mažosioms įmonėms galimybę pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis finansavimo formomis.

Kaip ESPRIT gauna informaciją apie pramonės poreikius?

Kadangi ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria pramonės reikalavimams, darbo programos sritys ir užduotys privalo būti paremtos nuolatiniu dialogu bei santykių palaikymu su informacinių technologijų naudotojais ir tiekėjais. Tai daroma įvairiais būdais, pasitelkiant:

a) patariamąsias pramonės kolegijas (Industrial Advisory Panels), kurios teikia rekomendacijas iš IT naudotojų pozicijų;

b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;

c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia atsiliepimus;

d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;

e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo naudotojo priemones (tokią kaip FUSE);

f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikymą;

g) kvietimus teikti pasiūlymus, remiantis pramonės poreikiais;

h) šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, įtraukimą į programą, 5-10-ies metų trukmės scenarijų, kuriame būtų numatytas tam tikrų pramonės sektorių poreikis informacijos bei ryšių technologijoms. [5]

V. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo kad sukūrus inovaciją jos įdiegimas yra smulkmena. Tačiau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leidžia sumažinti rizikos kainą, bendras išlaidas ir "laiką nuo technologijos iki rinkos" bet kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strateginę technologijų vadybą, tokie įrankiai, kaip inovacijų teorija, technologinės kreivės, technologijų pakeičiamumas, rinkos ir technologijų matricos turi būti naudojamos analizuojant situaciją, tačiau pas mus tai nauji ir mažai girdėti dalykai. Vienas iš pradinių etapų tam, kad suprastume komercinį inovacinį procesą, yra skirtumo tarp technologinės inovacijos ir komercinės inovacijos suvokimas. Technologinė inovacija gali būti apibrėžta kaip technologinis pakeitimas t. y. inovacija technologiniu požiūriu yra technologinis pakeitimas verslo požiūriu. Inovacija verslo požiūriu yra naujas gaminys, procesas ar paslauga, kuri įgauna komercinę vertę ir sukuria pajamas. Toliau kalbėsime apie inovaciją iš verslo pozicijų, akcentuodami procesą, susietą su potencialiai stambiomis inovacijomis.

1 pav. Mikrosistemų technologijų inovacinio proceso modelis.

Tokios inovacijos gali būti naujos visa apimančios technologijos, kurios iš esmės pakeičia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus žymius rinkos segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacijų, tolygiai gerinančių rinkoje esančius produktus.Tokios stambios inovacijos