Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

pavyzdys.Tie patys aptartieji dėsniai ir tendencijos galioja ir visai informacinių technologijų grupei) šiuo metu praeina tik vidurinį etapą. Vadinasi, ši sritis yra labai patraukli investuotojams.

Kompetencija pagrįsto strateginio planavimo esmė yra teisingai nustatyti, kuriame taške esame šiuo momentu. Todėl, jei firma ar vyriausybė finansuoja technologiją, kuri yra šios 4 pav. pavaizduotoje S kreivės pirmojoje dalyje, tai tikėtis greito sėkmingo investicijų grįžimo, realizuojant produktą rinkoje, vargu ar galima. Tai strateginė investicija, kuri sėkmingiausia yra kreivės kilimo pradžioje. Tačiau investuoti į technologiją, kuri yra S kreivės viršuje, reiškia investuoti, kada rinkoje jau įsitvirtinę konkurentai. Investicijos į technologijas, kurių S kreivė seniai pasiekė viršutinę ribą, yra investicijos į praeitį su garantija, kad investicijos negrįš. Tai dabar ir daro daugelis buvusių didžiųjų gamyklų, bandydamos plėsti senas technologijas, valstybei sėkmingai dalinant jiems lėšas. Rezultatai valstybės mastu bus aiškūs po kelerių metų, nors daug kas aišku jau dabar.

Pavyzdys iš pramonės istorijos: pasirodžius tranzistorių technologijai, kai kurie vakuuminių lempų gamintojai investavo pinigus į vakuuminių lempų tobulinimą, nesuvokdami artėjančios naujos eros ir sąlyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo į puslaidininkių technologiją, užėmė rinkos lyderių pozicijas. Šiandien technologiniai pokyčiai yra dar spartesni. Ir nežiūrint sėkmingo vakuuminių kineskopų ir su jais susijusio verslo, vargu ar būtų tikslinga firmos strategiją grįsti vakuumine technologija. Greičiausiai jas pakeis šaltų katodų matricų arba skystų kristalų ekranai. Taigi Lietuvos kineskopų bei atlenkimo sistemų gamintojai, matyt, gyvena savo saulėlydį.

Iš S kreivės analizės matyti kad šiandien investavimas į informacines technologijas yra labai daug žadantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras ekonomikos ir inovacijos ryšys, bet firmos perspektyva, ko firmos galėtų tikėtis iš valstybės, esant greitiems technologiniams pokyčiams. Firmos sėkmę inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strateginė orientacija. Firmos turi planuoti sėkmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra varomoji inovacijų jėga, ir firma turi pati kurti kitų inovacijų galimybę. Ir technologinė pažanga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos vadybos, bet ne Vyriausybės politikos dėka. Žinoma, firmos turi naudotis Vyriausybės teikiamomis galimybėmis, bet jos taip pat turi nuolat siekti savo produktams ar technologijoms naujų galimybių rinkoje. Savo ruožtu naujoms technologijoms vystantis spartės ir konkurencija tarp inovacinių produktų. Kuri technologija jos viduje bus sėkmingiausia, dar kol kas sunku pasakyti.

Apibendrinant technologinių pokyčių ir inovacijų problemą, reikia pasakyti, kad ir valstybė turi turėti savo technologinę - inovacinę strategiją, nes tai yra valstybės, kaip ir firmos, išgyvenimo rinkos sąlygomis arba bankroto problema. Kokį inovacinį savo, kaip valstybės, produktą Lietuva ruošiasi pateikti negailestingos globalinės konkurencijos sąlygomis tarptautinei XXI amžiaus rinkai? Ir ar gali valstybė, kaip ir firma, sėkmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos strateginių tikslų. Valstybė, kaip ir firma, negali būti konkurentiška visose srityse. Laikas būtų kvalifikuotai įvertinti technologinį valstybės potencialą, apsibrėžti prioritetines inovacijų kryptis ir bent tas lėšas, kurias Lietuva pajėgi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti į tai, kas potencialiai gali duoti naudą. Tačiau tam reikalinga kompetencija pagrįstas valstybės valdymas ir tam tinkami žmonės. 4 pav. S kreivės pradžios ar dar ankstesnių technologijų kūrėjai nesukurs gaminių, kurie bus konkurentiški, artėjant į S kreivės viršutinę dalį. Tačiau valstybės politika turi būti visose srityse (mokslo, švietimo, ekonomikoje) orientuota į tai, kad sudarytų tam prioritetines sąlygas. Dabartinė Lietuvos mokslo, švietimo, pramonės finansavimo sistema akivaizdžiai orientuota į S kreivės pradžios žmonių ir technologijų finansavimą. Tai nėra investicijos į ateitį, bet ateities “pravalgymas”.

VI. Išvados

Kaip paminėta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir nušviesti bendras vystymosi tendencijas šioje srityje.

Atliekant visų pirma Europos Sąjungos šiuo klausimu paruoštų dokumentų analizę išryškėjo keletas esminių šių dokumentų trūkumų:

1) Pats didžiausias ir pagrindinis - labai daug nekonkrečios informacijos, medžiagos, neturinčios aiškaus tikslo, o tik abstraktūs samprotavimai šia kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad didelis biurokratinis aparatas ir dokumentų gausa yra viena iš skaudžiausių greito inovacijų įdiegimo problemų (tą pripažįsta ir patys Europos komisijos nariai), nematyti konkrečių pastangų stengiantis tai išspręsti.

2) Šis trūkumas siejasi su pirmuoju - tai daug iš esmės tą patį dalyką nagrinėjančių, tačiau skirtinguose lygiuose institucijų ir silpnas jų tarpusavio darbo koordinavimas.

3) Nors ir remiamasi nuorodomis į kitus dokumentus, tačiau nuorodų sistema per daug sudėtinga, ko pasekmėje pasimeta pagrindinė dokumento esmė ir tikslas, kuris siekiamas jį išleidžiant, nėra įvykdomas.

Žinoma, šio darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analizės, tačiau tiesiog norisi pareikšti savo nuomonę.

Informacinių inovacijų įdiegimo aspektai, būdai, problemos šiame darbe atskleisti gana plačiai ir panagrinėti įvairiais lygiais. Pažymėtina, kad kuo žemesniu lygiu atliekama inovacijų analizė - tuo ši analizė tampa konkretesnė, daugiau siejasi su praktika. Malonu pažymėti, kad tokie tyrimai atliekami ir Lietuvos autorių. Nors kol kas tai tik pirmieji žingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis, bendravalstybinio masto analizės, atliekama vyriausybės politikos kritika (gana konstruktyvi) ir atsižvelgus į ją manau duotų labai apčiuopiamų ir naudingų rezultatų. Ypač tai svarbu šio darbo objekto - informacinių inovacijų srityje, kurios, kaip jau buvo minėta aukščiau darbe, šiuo metu praeina savo didžiausio intensyvumo etapą ir yra labiausiai patrauklios investavimui. Neturint šiuo klausimu aiškios valstybinės politikos (tai, deja dabar ir yra, ką galiu konstatuoti ir iš savo praktinio darbo šioje srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva neišnaudos labai aiškių ir patrauklių galimybių gerinant bendrą gyvenimo lygį respublikoje.

VII. Literatūros sąrašas

1. Europe council. Green paper on innovation, 1995

2. V.Snitka Pažangių technologijų inovacinis procesas ir komercializacija, “Inovacijų apžvalga” Nr. 5-6, 1997 balandis-rugsėjis

3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe, 1996

4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business School Press, 1993

5. George Metakides, Esprit Direktoriaus pranešimas, III GD (Pramonė), Europos komisija, 1994

VIII. Priedai