Ïðèìåð: Òðàíñïîðòíàÿ ëîãèñòèêà
ß èùó:
Íà ãëàâíóþ  |  Äîáàâèòü â èçáðàííîå  

Ïîëèòîëîãèÿ /

Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas

←ïðåäûäóùàÿ ñëåäóþùàÿ→  
1 2 3 

nėra taip jau paprasta. Per visus 200 prezidento instituto egzistavimo metus impičmento procedūra prieš prezidentą buvo panaudota tik kartą – 1868 metais prieš Džonsoną. Prezidentui pripažinti kaltu neužteko vieno balso. Nors Lietuvoje prezidentas nei kartą nebuvo pašalintas iš pareigų impičmento būdu, tačiau jaučiasi, kad Lietuvos Seimas gali lengviau jį panaudoti ir pripažinti Prezidentą kaltu.

IŠVADOS

Prezidento institutas Lietuvoje, palyginus su JAV, yra labai silpnas. Nors Lietuvos Konstitucija kai kuriais atžvilgiais yra teisingesnė ir Prezidentui suteikia pakankamai daug galių, Lietuvos Prezidentas nemoka arba bijo jomis pasinaudoti ir pamažu tampa Seimo prievaizdu; realiame gyvenime prezidentas yra atskirtas ir nuo įstatymų leidžiamosios (jis negali leisti įstatymo galią turinčių aktų, jo veto teisė yra neefektyvi), ir nuo vykdomosios valdžios (jis nedalyvauja Vyriausybės posėdžiuose, atskirai nuo Vyriausybės rengia įstatymų projektus, Vyriausybė atsiskaito tik Seimui, o Ministrus Prezidentas gali keisti tik Premjero pritarimu). Mūsų Prezidentas atlieka tik “cerimonines” funkcijas. Tuo tarpu JAV Prezidentas yra neatskiriama abiejų valdžių dalis ir tautos vadovas, suprantantis jos poreikius ir galintis juos patenkinti. Tai gali būti paaiškinta ir Konstitucijos Prezidento suteiktų galių visuma, ir ilgu, sudėtingu Prezidento instituto evoliucijos procesu. Lietuvos Prezidento institutas lyg naujagimis, kuris semiasi jėgų, vystosi, pagaliau bręsta. Galime tikėtis, kad stiprėjant demokratijai ir atsirandant demokratijos tradicijoms, Prezidento institutas Lietuvoje stiprės ir jam bus suteikta daugiau galių bei valdžios. Svarbu, kad tobula demokratija nevirstų autoritarizmu – kaip pasakė K.Rositeris, “prezidento institutas, kaip kiekvienas kitas valdžios instrumentas, kurį mes esam sukūrę savo naudai, veikia tvirtose privačios laisvės ir visuotinės moralės ribose, kas reiškia, kad prezidentas gali sėkmingai vadovauti tik kai jis gerbia tas ribas – dirbdamas iki ribų, kurias nustatė ir remia žmonių dauguma, ir rinkdamasis priemones, kurios yra teisingos ir garbingos”.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Woll P. American government. – 10th ed. – JAV: HarperCollins Publ., 1990.

Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today: the essentials. – JAV: West Publ.Co., 1997.

Gelvonis J. Demokratybės krizė ir Lietuvos Konstitucijos reforma. – Ryga, 1930.

Levy L., Karst K., Mahoney D. Encyclopedia of the American Constitution. – JAV: Macmillan Publ. Co., 1990.

Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Talat-Kelpša L. Prezidentas ir įstatymų leidyba: veto teisės naudojimas Lietuvoje // Politologija. – 1998. – Nr. 2(12). – P. 57-69.

Talat-Kelpša L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. – 1996. – Nr. 1 (7). – P. 92-109.

Janda K., Berry J., Goldman J. The challenge of democracy. – 2nd ed. – JAV: Houghton Mifflin Co., 1989.


←ïðåäûäóùàÿ ñëåäóþùàÿ→  
1 2 3 



Copyright © 2005—2007 «Mark5»