Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas

Vilniaus universitetas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Politikos mokslų bakalauro programa

Lyginamoji politika

GERMAN GULEVIČ

I kurso 3 grupės studentas

Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas

Semestrinis darbas

Vilnius, 1999 m. spalio 15 d.

Patvirtinu, kad įteikiamas darbas “Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas” yra:

1) atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose;

2) nebuvo naudotas kitame institute/universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3) nedaro nuorodų į kitus darbus, jei jie nėra nurodyti darbe;

4) pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą.

G. Gulevič

TURINYS

1. NAUJOS INSTITUCINĖS SĄRANGOS PAIEŠKA ……………………………… 5

2. PREZIDENTO INSTITUTAS ……………………………………………………... 6

2.1. Prezidentas …………………………………………………………………..… 6

2.2. Prezidentui suteiktos pareigos ir galios ………………………………………… 7

ĮVADAS

Po ilgų praleistų TSRS sudėtyje metų Lietuva vėl tapo nepriklausoma. Tačiau atgavus nepriklausomybę iškilo daug klausimų ir problemų; pagrindinė – kaip nepakartoti padarytų klaidų ir vėl neprarasti demokratijos. Šių problemų išsprendimui didelę įtaką turi naujai išrinkta institucinė sąranga. Nors pagrindinis mano darbo tyrimo objektas yra prezidento institutas (kaip JAV, taip ir Lietuvoje), manau, kad būtų kvaila išrauti jį iš bendro konteksto – valstybės valdymo modelio, todėl pirmąją savo darbo dalį skyriau būtent dabartinei Lietuvos institucinei sąrangai (nenagrinėju JAV dėl darbo apimties ribotumo). Šioje dalyje pabandžiau atsakyti kodėl ir kaip buvo grįžta prie pusiau prezidentizmo. Antroje darbo dalyje, nagrinėdamas prezidento institutą kaip reikšmingiausią JAV ir Lietuvos valstybės sąrangos dalį, bandžiau atsakyti į pagrindinį šio darbo klausimą – kiek mūsų modelis yra nutolęs nuo stabilumą ir demokratinį vystymąsi garantuojančio amerikietiškojo prezidentizmo (pabrėžiu, kad nagrinėjau tik prezidento instituto aspektu). Kodėl nusprendžiau lyginti būtent Lietuvos ir JAV, o ne, tarkim, Lietuvos ir Rusijos prezidento institutus? Visų pirmą, Lietuvoje prezidento institutas egzistuoja palyginus neilgai, todėl yra logiška atkreipti dėmesį į šalį, kurioje jis veikia daugiau nei du šimtus metų. Antrą, nors ir kiek tai yra skaudu, tenka pripažinti, kad Lietuva tampa vis labiau susijusi su JAV (pradedant amerikiečiais-aukštais pareigūnais Lietuvoje (ir Prezidentu), baigiant “vedybomis” su Williams).

1. NAUJOS INSTITUCINĖS SĄRANGOS PAIEŠKA

Pagrindinis ir svarbiausias “besikuriančios” valstybės politinis klausimas – “geriausios” valdymo formos paieška. Nors iš esmės pasirinkimas nėra didelis (rinktis tenka iš parlamentarizmo, prezidentizmo ir pusiau prezidentinės sistemos modelio), tačiau iškyla keletas labai svarbių klausimų: kokiu būdu pritaikyti išvardintus modelius savoms valstybingumo tradicijoms? ar būtina beatodairiškai kopijuoti kitų šalių patyrimą, ar kai kurie pakeitimai yra neišvengiami? koks modelis užtikrins stabilumą ir demokratinį šalies vystymąsi?

Su šiais klausimais Lietuva vėl susidūrė 1991 metais. Bet kodėl gi buvo sugrįžta prie pusiau prezidentinio valdymo? Patirtis rodė, kad jis nepasitvirtino. Kai kurie istorikai šį valdymo modelį net nurodė kaip parlamentarinės krizės ir 1926 metų perversmo Lietuvoje ir vėlesnių perversmų kitose Pabaltijos respublikose priežastį. Pavyzdžiui, Z.Ivinskis rašė: “Įsivedusios prancūziško tipo seiminius režimus visos trys Pabaltijos respublikos greitai ėmė pergyventi panašius radikaliosios demokratijos reiškinius, būtent: didelį visuomeninį susiskaldymą, gausų partijų skaičių, dažnai griūvančias koalicijas ir trumpalaikius ministrų kabinetus…”. Kodėl Lietuvą neatsižvelgė į puikaus demokratijos pavyzdžio – JAV – patirtį ir neperėmė prezidentinio valdymo formos arba savo kaimynių-sesių (Latvijos ir Estijos) pavyzdžiu neįtvirtino parlamentinės respublikos sąrangos? Atsakymas glūdi to meto politinėje situacijoje, jei konkrečiau, tai politinėje kovoje tarp LDDP ir Sąjūdžio. LDDP nariai, vis dar prisimindami, kad demokratijos nebuvimas Lietuvoje pavertė Smetonos laikų prezidentizmą autoritarizmu ir galbūt Musolinio frazę, kad “ekzekutyvinė valdžia yra vyriausia valdžia valstybėje” , susirūpinę galimu autoritarizmo restauravimu, pasisakė už parlamentinės respublikos sąrangą. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas dėl komunistinės projekto autorių praeities ir baimės sugrįžti į sovietinį superparlamenalizmą. Reikia pabrėžti, kad aprioriškai neigiama nuostata komunistų atžvilgiu nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios buvo atmestas LDDP siūlytas konstitucijos projektas. 1991-1992 metais Sąjūdis pamažu prarado parlamentinę daugumą, ir prezidento institucijos įvedimas buvo vienas iš būdų išlikti valdžioje. Kaip nepriklausomybės kovų suformuotas lyderis, V. Landsbergis tuo metu dar buvo gana populiarus. Todėl, net jei Sąjūdis numatė pralaimėsiąs 1992 metų parlamento rinkimuose, vis dar buvo tikimasi laimėti prezidento postą ir tokiu būdu gauti mandatą formuoti ministrų kabinetą. Dar vienas parankus Sąjūdžiui argumentas buvo L.Wymano ir B.Johnsono, konsultavusių Aukščiausiosios Tarybos komisiją konstitucinės reformos klausimu, siūlymas pritaikyti Lietuvai kiek pataisytą amerikietiškojo prezidentizmo modelį.

Visą tai susumavus, paaiškės, kad pusiau prezidentizmas galėtų būti paaiškintas kaip savotiškas “kairiųjų”, pasisakiusių už parlamentinę santvarką, ir “dešiniųjų”, siekusių prezidentinės sistemos restauracijos, kompromisas.

2. PREZIDENTO INSTITUTAS

Pirmoje dalyje išnagrinėjau, kaip Lietuvoje buvo “išrinktas” pusiau prezidentinis valdymo modelis. Kaip jau minėjau, šiam sprendimui padarė įtaką ir amerikiečiai, tuo metu dirbę Lietuvos parlamento bei Vyriausybės struktūrose. Manyčiau, kad įvedant prezidento institutą, dalimi buvo pamėgdžiojamas amerikoniškas jo modelis. Neturėtume to gėdytis – prezidento institutas buvo išvystytas kaip tik JAV, o vėliau daugelis šalių bandė jį mėgdžioti (paprastai nesėkmingai ). Tačiau dar nei vienoje šalyje prezidento institutas nepasiekė tokio statuso ir tokios valdžios kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šioje darbo dalyje pabandysiu išaiškinti, kiek Lietuvos prezidento institutas yra nutolęs nuo amerikietiškojo jo modelio.

2.1. Prezidentas

Manyčiau, kad šį skyrių reikėtų pradėti nuo to, kas gali tapti valstybės prezidentu. Ieškant atsakymo į šį klausimą, rėmiausi JAV ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Pagal JAV Konstitucijos II Straipsnio pirmą poskyrį reikalavimai busimajam prezidentui nėra labai griežti: jis turi būti pilietis pagal gimimą (natural born Citizen), kuriam suėjo daugiau nei trisdešimt penki metai, ne mažiau kaip keturiolika pastaruosius metų gyvenęs JAV. Dėl tos “natural born” frazės gali kilti (ir kyla) daug ginčų: nejaugi žmogus, gimęs JAV pilietei (arba piliečių porai), gyvenančiai kitoje šalyje arba šiaip kuriam laikui išvykusiai iš JAV, neturi teisės balotiruotis į prezidento postą?